Naujienos Anonsai Repertuaras   Cinema fb Pirk DVD Topai Apie Cinema.lt Paslaugos Reklama
Reklama
 
Filtruoti repertuarą pagal
           
PATKPŠSSav.
Lankytojų reitingas:(balsavo:)
Uždaryti
Jūs esate -  balsuotojas
Jūs įvertinote -  balais
Uždaryti
Uždaryti
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Plačiau apie festivalį
Visi festivaliai
Rašyti komentarą

Jau 8-ąjį kartą į sostinės kino ekranus užsuks rinktiniai dokumentiniai filmai iš viso pasaulio – rugsėjo 22 d. - spalio 2 d. „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“ vyks Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), didžiausias ir seniausias Baltijos šalyse dokumentinio kino festivalis. Festivalio programoje – per 30 filmų dokumentinio kino gerbėjams, susitikimai su svečiais, kino meistriškumo dirbtuvės.

Šiemet šūkį „Mes esame dokumentika“ pasirinkęs festivalis ragins globaliai pasižiūrėti į dokumentinį kiną ir įsitikinti, kad mes visi esame dokumentinio kino kūrėjai ir herojai, nepriklausomai nuo to, ar labiau esame linkę būti pasyviais gyvenimo stebėtojais, ar aktyviais dalyviais.

„Dokumentinio kino akiratis yra labai platus – tai atskiri mūsų gyvenimai, pavieniai pasakojimai apie mus ir mūsų pasakojimai apie kitus, sudarantys universalų gyvenimo suvokimą. Ir nesvarbu, ar mes aktyviai reiškiamės kaip filmų kūrėjai, herojai, situacijų ir reiškinių tyrinėtojai, ar atpažįstame save filmo personažuose, ar tiesiog norime likti pasyviais stebėtojais, visi tampame šios dokumentikos dalyviais ir turime tam tikrus vaidmenis. Nesvarbu, ar sąmoningai pasirinktus, ar nejučiomis“, – kalba Vilma Levickaitė, VDFF programos sudarytoja.

Pagrindinėje festivalio programoje – 9 istorijos, papasakotos talentingų gyvenimo stebėtojų iš JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Čekijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Gruzijos. Nors programa pasižymi temų, žanrų ir stilių įvairove, jos centre – Žmogus.

Pagrindinėje VDFF programoje žiūrovai išvys vieną iškiliausių mados metraščių figūrų – Yves Saint Laurent‘ą („Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“, 2010), du dešimtmečius dokumentinio kino kūrėjos Jennifer Fox su kamera stebėtą didįjį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rinpochę („Mano reinkarnacija“, 2010 m.), beveik du dešimtmečius filmuotą Katką, bandančią atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų („Katka“, 2010), Indonezijos šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje („Tarp žvaigždžių“ 2010), muzikos galią atskleidžiančią „Kinšasos simfoniją“ („Kinshasa Symphony“, 2010), pelniusią daugiausiai publikos simpatijų prizų festivaliuose, amerikietiškojo „maišymosi katilo“ (melting pot) metaforą - „Bokso salę“ („Boxing Gym“, 2010).

Filmas „Labanakt niekam“ („Goodnight Nobody“, 2010) pasakos skirtinguose žemynuose gyvenančių herojų, siejamų „negalios“ užmigti, istorijas, o gruzinų kilmės režisierė Nino Kirtadzé ragins prisiminti žmogišką ir politinę Gruzijos dramą („Šis tas apie Gruziją“, 2010). Rizikingu eksperimentu pavadintas „Gyvenimas per vieną dieną” („Life in a Day“, 2011) vers susimąstyti apie kitokias formas įgyjantį dokumentinį kiną. „Gyvenimas per vieną dieną“– tai bendras „Youtube” vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją ir sumontuotas iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų.

Specialioji festivalio programa, skirta kasmet išryškinti vieną ar kitą dokumentinio kino tendenciją, šiemet vadinsis „(Ne)realybės dokumentika“. Ją sudarys 5 filmai, nagrinėjantys įvairias žmogaus sukurtų pasaulių zonas: televizijos produkciją („Kaip televizija sujaukia mums protą“, 2010), utopinę uždarą bendruomenę („Komunos vaikai“, 2009), virtualų pasaulį („Mano avataras ir aš“, 2010), meilės romanų istorijas („Kalti malonumai“, 2010), rinkodaros strategijas („Geriausiai parduotas filmas“, 2011).

Ketvirtą kartą konkursinėje Baltijos šalių dokumentinių filmų programoje varžysis po 4 filmus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kam atiteks prizai už geriausią Baltijos šalių dokumentinį filmą, spalio 1 d. per VDFF uždarymą paskelbs tarptautinė žiuri, vadovaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos.

Šių metų VDFF retrospektyva bus skirta šmaikštumu ir daugiaprasmiškumu pasižyminčiam bulgarų režisieriui Andrejui Paunovui, dar Lietuvoje neatrastam dokumentinio kino kūrėjui. VDFF žiūrovams bus parodyti visi jauno režisieriaus sukurti filmai, tarp jų ir pats naujausias, tačiau tarptautiniuose festivaliuose jau pelnęs pripažinimą, darbas „Berniukas, kuris buvo karalium“ („The Boy Who Was a King“, 2011), pasakojantis apie vieną žavingiausių šiuolaikinės istorijos monarchų – Simeoną II-ąjį.

VDFF‘11 pristatymas

Dokumentinio kino profesionalams ir studentams bendradarbiaujant su „MEDIA Desk Lietuva“ bus surengtos trys meistriškumo dirbtuvės, kurias ves festivalio svečiai. Besidomintiems eksperimentinio kino istorija, režisierius Pipas Chodorovas rugsėjo 28 d. 13 val. skaitys paskaitą „Laiko ir erdvės architektai“, o konkursinės programos žiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsėjo 30 d. ves jauniems kino prodiuseriams skirtas meistriškumo dirbtuves apie dokumentinio kino finansavimą. Žiuri narė, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė Irena Taskovski spalio 1 d. pristatys dokumentikos ir arthauzinio kino platinimo dirbtuves.

FESTIVALIO PROGRAMA

VDFF ATIDARYMO filmas

Raminas (premjera)

(rež. Audrius Stonys, Lietuva, Gruzija, Latvija, 2011 m., 58 min)

22 d. 19 val. SKALVIJA
26 d. 15 val. SKALVIJA
27 d. 19 val. PASAKA

Raminas Lomsadzė, 75 metų gruzinų imtynininkas, kitados per 55 sekundes įveikęs septynis priešininkus, ruošiasi kovai su paskutine ir stipriausia varžove – Vienatve. Vieną ankstyvą rytą jis išsiruošia į tolimą Gruzijos kaimelį ieškoti merginos, kurią mylėjo ir prarado prieš penkiasdešimt metų.

 

VDFF KONKURSINĖ PROGRAMA

pristato kinotyrininkė R.Šukaitytė

ESTIJOS PROGRAMA

Mados šunys
(Moekoer, Moonika Siimets, Estija, 2010, 30 min. )

25 d. 15 val. SKALVIJA

Dokumentinis filmas žvelgia į žavingą kišeninių augintinių pasaulį, kuriame jie nėra tik gauruoti keturkojai padarai, bet asmenybės, vertos didžiosios „A“.

Filmo herojės – tai Nelė, Mariana ir jų augintinės – Višenka ir Nepaprasta Gražuolė, dar vadinama Nufi. Kartu jos išgyvena visus gyvenimo siunčiamus džiaugsmus ir išbandymus, kad ir kas tai būtų – daug nervų kainuojantis pasiruošimas šunų mados šou ar pastangos rasti tą vienintelį keturkojį jaunikį. Tai istorija apie kur kas daugiau nei neįprastus moterų ir jų šunų santykius.

Kuku: aš išliksiu
(Kuku: mina jään ellu, Andres Maimik, Kaidi Kaasik, Estija, 2011, 89 min.)

27 d. 16.50 val. SKALVIJA

„Kuku: aš išliksiu“ – tai labai intymi istorija apie vieną žymiausių sovietmečio Estijos kino aktorių Arvo Kukumägi. Jis norėtų susigrąžinti buvusią šlovę ir grįžti į didįjį ekraną, tačiau aktorių šiandien varžo nemažai kliūčių: problema virtęs alkoholis, galybė sugriautų santykių ir begęstanti profesinė karjera. Dėl sunkaus, arogantiško ir egocentriško charakterio bei ilgai besitęsiančių girtavimo laikotarpių Kuku prarado daugybę draugų ir niekam nebekelia pasitikėjimo. Visi pripažįsta jo talentą ir sceninę charizmą, bet niekas nenori su juo turėti asmeninių ar profesinių reikalų.

Šachta Nr. 8
(Auk nr. 8, Marianna Kaat, Estija, Ukraina, 2010, 90 min.)

28 d. 16.40 val. SKALVIJA

Rytų Ukrainos Donbaso angliakasių Snežnojės miestelis sovietinėje eroje klestėjo – jo gyventojai buvo lepinami įvairiausiomis privilegijomis. Dabar buvę šachtininkai ir jų palikuonys gyvena skurde. Prieš metus nusivylę miestelio gyventojai nusprendė savarankiškai atgaivinti angliakasybą. Jie kasa visur: apleistose šachtose, po sugriautų pastatų pamatais, aplinkiniuose miškuose ir net savo daržuose. Miestelyje kasa visi – moterys, pensininkai, bedarbiai šachtininkai ir netgi vaikai. Filmo istorija sutelkiama į Sikanovų šeimą, kurioje palikti auga trys vaikai. Jų senelis sovietmečiu buvo įtakingas kasyklų direktorius, dabar jo anūkas – penkiolikametis Jura – dirba angliakasiu nelegalioje šachtoje. Paauglys svajoja įgyti virėjo profesiją ir turėti nuosavą restoraną, tačiau dabar, kasant anglis, jam tenka išlaikyti dvi seseris.

Kvėpavimas
(Hing, Kullar Viimne, Estija, 2011, 59 min.)

30 d. 17 val. SKALVIJA

Kvėpavimas yra susijęs su mūsų siela. Šis ryšys yra toks stiprus, kad, kvėpuodami vienu ritmu su kitais žmonėmis, galime išvysti jų sielas. Šiam netikėtam sielų susitikimui reikalingas patikimas tiltas.
Frančeska – vienintelė moteris kaminkrėtė Estijoje. Kartą ji atsiduria kvėpavimo stovykloje. Kol jos dalyviai ieško savo vidinio „aš“ ir siekia atkurti ryšius per kvėpavimą, Frančeska rūpinasi, kad „kvėpuoti“ galėtų jų namai, savo gyvenimo problemas ji mato ir sprendžia kur kas paprasčiau.

LATVIJOS PROGRAMA

Šeimos instinktas
(Ģimines lietas, Andris Gauja, Latvija, 2010, 58 min.)

24 d. 15 val. SKALVIJA

Alkoholis, smurtas ir nepakeliamas skurdas gyvenimą nuošaliame Latvijos kaimelyje verčia tikru pragaru. 28-erių Zanda su šeima gyvena griūvančiame mediniame name. Zandos brolis, kuris yra ir jos vaikų tėvas, dabar sėdi kalėjime už smurtavimą prieš vaikus. Šeima nebeturi pinigų net alkoholiui. Močiutė stovi atsirėmusi į sieną ir klausia, kodėl gi ji turėtų mylėti savo atžalas. Ji net gailisi suteikusi joms gyvybę. Filmas, kuriame iš arti rodomos pagrindinės herojės kančios,   priartėja prie tragikomedijos žanro, tačiau žiūrovui gerklėje vis vien užstringa gumulas.

Močiučių choras
(Vecmāmiņu koris, Ilze Ramāne, Latvija, Lietuva, 2010, 58 min.)

27 d. 16.50 val. SKALVIJA

Trys garbaus amžiaus damos – Maiga, Velta ir ponia Tonia – kiekvieną antradienį susitinka Rygos priemiestyje įsikūrusiuose kultūros namuose, kur su dar 40 panašaus amžiaus moterų lanko choro repeticijas. Dalis chorisčių galbūt gyvena praeitimi, tačiau visas jas sieja vienas nuostabus dalykas. Nepaisydamos savo amžiaus, nepakankamų pensijų ir silpnos sveikatos, jos rodos, žino, kaip reikia senti neprarandant orumo, humoro jausmo ir svarbiausia – gyvenimo džiaugsmo.

Mamos, dukros ir suknelės
(Kleitas, mātes un meitas, Ilze Burkovska-Jacobsen, Latvija, 2010, 55 min.)

30 d. 17 val. SKALVIJA

Filmo herojės – dvi trylikametės Paula ir Nadin. Paula gyvena toli nuo spartaus sostinės tempo, mažame Latvijos miestelyje Aucėje. Populiariuose žurnaluose ji aistringai seka naujausias mados tendencijas. Nadin gyvena Tionsberge, Norvegijoje. Ji taip pat labai domisi madomis ir eksperimentuoja su savo išvaizda. Kodėl išvaizda mergaitėms tokia svarbi? Kaip tai veikia jų santykius su bendraamžiais? Ar jųdviejų mamų patarimai gali pakeisti jų nuomonę? Ar buvimas stilingai tėra mados bumas ir papildomas stresas? Ir galiausiai kaip mamos ir dukros išgyvens tai, kas neišvengiama – brendimą?

Kaip gyveni, Rudolfai Mingai?
(Kā tev klājas, Rūdolf Ming?, Roberts Rubīns, Latvija, 2010, 60 min.)

29 d. 16.40 val. SKALVIJA

Trylikametis Rudolfas yra pakvaišęs dėl filmų kūrimo, ir tai turbūt vienintelis dalykas, kuris berniukui iš tiesų patinka. Labiausiai jis žavisi siaubo filmais ir juos kurdamas naudoja ypatingą techniką: ant ilgų popieriaus juostelių nupiešia kiekvieną kadrą ir vėliau pats įgarsindamas rodo skaidrių projektoriumi. Rudolfo istorija iliustruoja konfliktą tarp berniuko vaizduotės pasaulio ir jo aplinkos, kur visi tikisi, kad jis elgtųsi pagal tam tikras taisykles. Kaip jis su tuo susitvarko? Didžiausia staigmena Rudolfo laukia, kai vietinis kunigas paprašo sukurti filmą, kurį būtų galima rodyti per pamaldas.

LIETUVOS PROGRAMA

Barzakh
(Mantas Kvedaravičius, Lietuva, Suomija, 2011, 59 min.)

24 d. 15 val. SKALVIJA

Čečėnijos mieste, atsigaunančiame po karo, dingsta žmogus. Gyvenimas teka įprasta vaga, tačiau ieškantieji patenka į pasaulį, kuriame susidūrimai su pranašais ir teisininkais, kankintojais ir kankiniais, slaptais kalėjimais ir mitiniais ežerais tampa kasdienybe. Kai dingusieji aplanko sapnuose, sakoma, kad jie grįžta iš Barzakh – žemės tarp gyvųjų ir mirusiųjų.

Mocarto obuoliai

(Aloyzas Jančoras, Lietuva, 2011, 75 min.)

25 d. 15 val. SKALVIJA

Tai garsaus muzikanto, ilgamečio Lietuvos kamerinio orkestro dirigento, profesoriaus Sauliaus Sondeckio portretas. Jame atskleidžiamas ne tik kūrybinis, bet ir asmeninis gyvenimas, kurie neatskiriami vienas nuo kito.

Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim

(Audrius Stonys, Lietuva, 2010, 38 min.)

28 d. 16.40 val. SKALVIJA

Vieną šaltą rudens naktį sudegė jaunos šeimos namai. Nelaimėliai su keturiais vaikais prisiglaudė tuščiame kaimyno name. Kaip prisikelti iš pelenų? Kas mums lieka, kai netenkame visko?

Laisvė kurti
(Evaldas Jansas, Audrius Kuprevičius, Lietuva, 2011, 67 min.)

29 d. 16.40 val. SKALVIJA

Dokumentinis filmas pasakoja apie įkalinimo įstaigose kuriančius kalinius. Režisierius įsiklauso į kalinių istorijas, kuriose susipina gyvenimo klaidų, bausmės ir kūrybos kaip savotiškos laisvės formos motyvai. Pasaulį rodydamas kalinių, arba socialinio dugno, akimis, Evaldas Jansas perkelia žiūrovą į kontekstą, apie kurį paprastai nieko nenorime žinoti – pavaišina specifinės, kontroversiškos tikrovės doze, nesupakuota į blizgančius ideologinius popierėlius, neperšančia vienos tiesos ir iš anksto paruoštų atsakymų.

 

VDFF PAGRINDINĖ PROGRAMA

pristato kultūros antropologas A. Grajauskas

Tarp žvaigždžių
(Stand van de Sterren, Leonard Retel Helmrich, Olandija, 2010, 111 min.)

22 d. 21 val. SKALVIJA
24 d. 21 val. PASAKA
2 d. 19 val. SKALVIJA

Paskutinė trilogijos dalis, užbaigianti įvairiais prizais festivaliuose apdovanotų filmų „Saulė aukštybėse“ ir „Mėnulio pavidalas“ pradėtą vienos Indonezijos šeimos epą. Filmas intymiai pasakoja apie Šamšudinų šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje. 14 mėnesių tik su vienu asistentu filmuotas ir net 12 metų stebėtas šios šeimos gyvenimas Džakartos lūšnynuose atsiskleidžia režisieriui ir operatoriui Leonardui Retel Helmrichui naudojant „vieno kadro“ (single-shot cinema) filmavimo techniką ir pasitelkiant paties sukonstruotus filmavimo prietaisus. Priešais žiūrovų akis skleidžiasi mikrokosmas, kuriame matome sparčiai besikeičiančios šalies skaudulius: korupciją, religinius konfliktus, priklausomybę nuo lošimo, kartų skirtumus, augančią skirtį tarp turtingųjų ir vargšų.


Labanakt niekam
Goodnight Nobody, Jacqueline Zünd, Šveicarija, Vokietija, 2010, 77 min.)

23 d. 19 val. SKALVIJA
29 d. 21.10 val. SKALVIJA

Filmas nukelia į kelionę naktimi, erdve ir laiku. Keturis pagrindinius herojus iš skirtingų žemynų sieja tai, kad nė vienas iš jų negali užmigti. Jie skirtingai kovoja su šia savo „negalia“, savaip susitaikydami su neišvengiama tiesa, kad kiekvieną minutę privalo gyventi atmerktomis akimis. Ši istorija – tai keturių būdų prastumti laiką mozaika.
Jų gyvenimai rutuliojasi nakties ritmu, tarsi blyksintys greito akių judėjimo miego fazės sapnai. Žiūrovai keliauja gelsvos Burkina Faso prieblandos nudažytomis gatvėmis su vieninteliu niekad bluosto nesudedančiu miesto sargybiniu Džeremiu, su Ponu Nemiga nusikelia į Ukrainą, klaidžioja žvilgsniu po Arizonos dykumas, kur metų metais nemieganti Mila sumąstė begalę išradingų būdų prastumti laiką, ir patenka į Šanchajaus erzelynę, kur kiekviena jaunos kinės Lin Jao naktis yra tarsi budrus košmaras. Fragmentiškas keturių istorijų pasakojimas ištrina ribą tarp realybės ir fantazijos, nemigos jausmas tampa veik apčiuopiamas. Tai hipnotizuojanti kelionė per vieną nuostabiausių kino laikiškųjų erdvių – naktį.

Katka
(Katka, Helena Třeštíková, Čekija, 2010, 90 min.)

23 d. 20.40 val. SKALVIJA
26 d. 19.00 val. SKALVIJA

Filme regime keturiolika jaunos narkomanės gyvenimo metų ir jos bevaisę kovą su priklausomybe. Kodėl ji griebėsi narkotikų? Siekdama būti kitokia, atsako Katka. Filmas nukelia į 1996-uosius, kai Nemčice esančiame „Sananim“ terapijos centre vos 19 metų Katka bando įveikti jau ketverius metus trunkančią priklausomybę nuo narkotikų, vildamasi pagaliau grįžti į normalų gyvenimą. Ji svajoja vieną dieną turėti vaikiną ir sukurti šeimą, tačiau šviesaus rytojaus nematyti. Filmo režisierė stebi metai iš metų byrantį Katkos gyvenimą: norėdama prasimanyti pinigų, ji vagiliauja, verčiasi prostitucija. Fiziškai ir psichologiškai palūžusios herojės istoriją tik retkarčiais nušviečia viltis ir pažadai pradėti kitokį gyvenimą. Ir nors Katkos troškimas išsivaduoti iš priklausomybės nuoširdus, narkotikai jos nepaleidžia. Ar užsimezgus gyvybei ir artėjant naujam motinystės etapui Katkai pakaks jėgų pasikeisti?

Šis tas apie Gruziją
(Something about Georgia, Nino Kirtadzé, Prancūzija, 2010, 100 min.)

24 d. 19 val. SKALVIJA (filmą pristatys režisierė)
25 d. 18 val. PASAKA (filmą pristatys režisierė)

Šiame filme iš arti žvelgiama į žmogišką ir politinę Gruzijos dramą, trumpam pastūmėjusią ją į viso pasaulio dėmesio centrą. Šiame dokumentiniame pasakojime lyg kokioje politinėje pasakėčioje vaizduojama trapi pasaulio pusiausvyra ir keliamas klausimas, kokiomis vertybėmis grįsti valstybių santykiai. Regime kritinius ir žiaurius jaunos ir dar netvirtos Gruzijos demokratijos gyvavimo metus: nuo prezidento rinkimų 2008-ųjų sausį, kai viskas atrodė įmanoma, iki rugpjūtį įsiplieskusio karo su Rusija, skaudžiai atvėrusio akis ir nubloškusio šalį į chaoso gniaužtus. Šių įvykių fone kyla klausimai apie politinę atsakomybę ir tarptautinės politikos moralę. Ši istorija filme pasakojama pagrindinių jos veikėjų – prezidento, vyriausybės, opozicijos, užsienio vadovų, tarptautinių delegacijų ir organizacijų atstovų bei paprastų Gruzijos žmonių – lūpomis. Tai lyg antikos teatro vaidinimas, kuriame įvairūs tarptautinės politikos veikėjai kiekvienas atlieka savo vaidmenį.

Mano reinkarnacija
(My Reincarnation, Jennifer Fox, JAV,  Olandija, Vokietija, Kinija ir kt., 2010, 100 min.)

24 d. 21.15 val. SKALVIJA
2 d. 17 val. SKALVIJA

Dvidešimt metų dokumentinio kino kūrėja Jennifer Fox su kamera stebėjo didį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rinpochę ir jo Italijoje gimusį sūnų Yeshi. Iš to gimė intymus dokumentinis pasakojimas apie vieną paskutinių Tibete dar besimokiusių atgimusių lamų ir jo užsispyrusį sūnų, nenorintį žengti tėvo pėdomis. 1959 m. Rinpoche pabėgo į Italiją, ten vedė ir susilaukė dviejų vaikų. Pirmagimis Yeshi buvo atpažintas kaip garsaus dvasios mokytojo, mirusio, kai Kinija įsiveržė į Tibetą, įsikūnijimas. Tačiau Yeshi – Vakarų pasaulio vaikas, trokštantis gyventi kaip paprastas šiuolaikinis žmogus. Ar tėvui pavyks įtikinti sūnų priimti jam suteiktą dvasios dovaną?

Dar niekada jokio didžio Tibeto mokytojo asmeninis gyvenimas nebuvo taip nuodugniai atskleistas ir vargu ar bus. Prisijaukindama savo filmų personažus, tarp kurių buvo ir Dalai Lama, dešimtmečių trukmės dramą J. Fox paverčia universalia istorija apie meilę, virsmą, likimą.

Bokso salė
(Boxing Gym,  Frederick Wiseman, JAV, 2010, 91 min.)

25 d. 19 val. SKALVIJA
28 d. 21.15 val. SKALVIJA

„Smurtas yra amžinas, nesvarbu, kokiais būdais būtų stengiamasi jį nuslopinti. Jis niekur neišnyks ir nesumažės, tik peraugs į kitas formas“ (Vasilijus Grosmanas).
Savo kūryboje žiaurumo ir smurto temas dažnai nagrinėjančio režisieriaus Fredericko Wisemano naujausias filmas „Bokso salė“ kai kurių kritikų laikomas mąsliausiu, meditatyviausiu. Nufilmuotas Ostine, Teksaso valstijoje, prieš šešiolika metų įkurtoje ir vis dar veikiančioje buvusio profesionalaus boksininko Richardo Lordo sporto salėje. Čia treniruojasi įvairiausių socialinių sluoksnių žmonės: milijonieriai, gydytojai, profesionalūs kovotojai, teisininkai, elektrikai, studentai. Tarp besilankančiųjų sporto salėje yra buvusių kalinių ir juos nuteisusių teisėjų, ištekėjusių ir vienišų motinų bei jų vaikų, imigrantų iš Kubos ir Meksikos, juodaodžių ir baltaodžių. Įvairaus amžiaus skirtingoms rasėms, etninėms grupėms, religijoms priklausantys žmonės ateina čia dėl įvairiausių priežasčių: vieniems patinka sportas, kiti siekia boksininko profesionalo karjeros, jaunuoliai čia ugdo stiprybę ir pasitikėjimą savimi, bėgdami nuo gatvėse gresiančio smurto. Ši sporto salė yra tarsi metafora amerikietiškojo „maišymosi katilo“ (melting pot), kuriame tirpsta ribos tarp rasių, tautybių, religijų.

Gyvenimas per vieną dieną
(Life in a Day, Kevin Macdonald, Natalia Andreadis, Didžioji Britanija, 2011, 95 min.)

26 d. 20.50 val. SKALVIJA
23 d. 19 val. PASAKA

Filmas, kurį „Oskaro“ laureatas režisierius Kevinas Macdonaldas vadina rizikingu eksperimentu, atsirado bendradarbiaujant Ridley Scotto prodiuserinei kompanijai „Scott Free Films“ (Didžioji Britanija) ir „YouTube“. Tai bendras „YouTube“ vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją – skirtinguose Žemės kampeliuose. „Papasakok mums savo istoriją, pasakyk, ko bijai, ir parodyk, ką turi kišenėje“, – taip filmo kūrėjai kiekvieną norintį kvietė pasidalyti savo gyvenimo akimirka. Kasdieniai ritualai, kurie gali pasirodyti banalūs vienur, kitame pasaulio krašte atrodo visai kitaip. Iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų – daugiau nei 4,5 tūkst. valandų trukmės medžiagos – atrinktas ir sumontuotas pusantros valandos filmas veda žiūrovą per pasaulį nuo Australijos iki Zambijos, iš triukšmingų didmiesčių į atokiausias Žemės vietas. Kokia ta viena pasaulio diena?

Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė
(L’Amour Fou, Pierre Thoretton, Prancūzija, 2010, 98 min.)

27 d. 19.30 val. SKALVIJA
28 d. 19 val. PASAKA
30 d. 19.20 val. SKALVIJA

XX a. mados metraščiuose nedaug esama tokių iškilių figūrų kaip Yves’as Saint Laurent’as. Vos sulaukęs pilnametystės, jis tapo „Dior“ mados namų vadovu, o prabėgus dar keleriems metams, kai buvo skandalingai iš jų išmestas, pradėjo kurti savo drabužių liniją. Dešimtmečius jo vardas įkūnijo prabangą, jis rengė didžiausias garsenybes ir nenusileido joms nesaikingumu. Poetiškai montuodamas savo pirmojo dokumentinio filmo kadrus vaizdo menininkas Pierre’as Thorettonas kuria pasakojimą apie įspūdingo ir audringo šio garsaus mados kūrėjo gyvenimo vingius, pradedant dvasiniu sukrėtimu ir depresija, kai 1960-aisiais vykstant Alžyro nepriklausomybės karui buvo pašauktas į Prancūzijos kariuomenę, ir pamažu pereinant prie kertinių kūrybos momentų, visam laikui įrašiusių jo vardą į pasaulio mados istoriją: tai jis, įkvėptas P. Mondriano tapybos, sukūrė garsiąsias sukneles, įkūnijančias popmeno eleganciją ir prašmatnumą, dievino moters grožį ir savo mūzas Catherine Deneuve bei Iman, pagaliau žengė svarbų žingsnį mados demokratizacijos link – savo aukštosios mados namuose pradėjo kurti platesnėms masėms įkandamas prêt-à-porter drabužių kolekcijas. Jis dirbo kaip apsėstas, su ne mažesniu įkarščiu linksminosi ir legendinėje kokaino ir prabangos oazėje – klube „Studio 54“. Vis dėlto šiame filme režisierius leidžia mums pažvelgti anapus skambiausių antraščių, greta audringo profesinio gyvenimo ne mažiau dėmesio skirdamas Y. Saint Laurent’o ir jo verslo bei gyvenimo partnerio Pierre’o Bergé santykiams. Nugrimzdamas į kartu nugyvento pusamžio prisiminimus, P. Bergé atsisveikina su nesugrąžinama praeitimi, vadinamajame „amžiaus aukcione“ parduodamas dalį poros kartu užgyvento turto. Žiūrovai turi jaudinančią progą dirstelėti į ištaigingus jų namus Maroke ir Prancūzijoje (vieni jų – duoklė M. Proustui) ir įspūdingą meno kolekciją, kurioje tarp senovės Egipto meno kūrinių puikuojasi ir A. Warholo bei H. Matisse’o darbai. Šis filmas – tai meilės viskam, kas gražu, istorija.

Kinšasos simfonija
(Kinshasa Symphony, Claus Wischmann, Martin Baer, Vokietija, 2010, 95 min.)

24 d. 19 val. PASAKA
28 d. 19 val. SKALVIJA
1 d. 15 val. SKALVIJA

Šis filmas – tai istorija apie Kongo Demokratinę Respubliką, jos sostinės Kinšasos gyventojus ir muzikos galią. Dviem šimtams orkestro muzikantų grojant L. van Beethoveno 9-ąją simfoniją, likus paskutinei daliai staiga dingsta elektra. Ir tai tik maža dalis to, su kuo susiduria vienintelis simfoninis orkestras visame Konge. Per penkiolika gyvavimo metų muzikantai išgyveno du pučus, karą ir kitus neramumus, tačiau susitelkimas ir tikėjimas muzika bei geresnio gyvenimo viltis padeda jiems nenuleisti rankų. „Kinšasos simfonija“ – tai žvilgsnis į žmonių gyvenimą viename neramiausių ir skurdžiausių pasaulio miestų. Kaip vos sudurdami galą su galu ir repetuodami vėliais vakarais muzikantai sugeba išlaikyti vieną sudėtingiausių kolektyvinių darinių – simfoninį orkestrą? Vis dėlto tai nėra filmas apie nepriteklius, ligas ir badą – nenusigręždami nuo negandų ir neleisdami pamiršti liūdnosios šios šalies gyvenimo pusės, filmo kūrėjai pasakoja apie viltį, džiaugsmą ir ryžtą įkvėpti skurdžiai kasdienybei spalvų.

 

VDFF SPECIAIOJI PROGRAMA

Geriausiai parduotas filmas
(The Greatest Movie Ever Sold, Morgan Spurlock, JAV, 2011, 90 min.)

22 d. 17 val. SKALVIJA
29 d. 19.30 val. PASAKA
2 d. 21.10 val. SKALVIJA

Garsus kino kūrėjas ir didysis provokatorius Morganas Spurlockas šmaikščiame filme nagrinėja paslėptos reklamos, vadinamojo product placement, ir rinkodaros pasaulį, pats pasinaudodamas šiomis priemonėmis savo filmui finansuoti.

Gyvename tokiu laiku, kai kiekviename žingsnyje mums stengiamasi ką nors parduoti. Didžiulė dalis mus supančio pasaulio yra vienos ar kitos kompanijos produkcija. Tačiau M. Spurlockas į šias reklamos ir rinkodaros džiungles pažvelgia su humoru: sumaniai pasinaudodamas savo charizma, jis sušluoja filmui biudžetą, įpiršdamas kompanijoms idėją filme netiesiogiai reklamuoti jų produktus. Žiūrovui suteikiama unikali galimybė pažvelgti už uždarų durų, kur produktų grupių vadovų susirinkimuose nulemiama, kas ir kaip mums bus pateikta. Regime filmo režisierių beldžiantį į įvairiausių įstaigų – aviakompanijų, greitojo maisto restoranų, viešbučių – duris ir siūlantį  reklamuotis filme. Situacija išties absurdiška ir ironiška, juk kompanijoms siūloma reklamuotis ne kur kitur, o filme, kuris iš esmės tai ir pajuokia! Šioje istorijoje epizodinius vaidmenis atlieka ne tik kompanijų atstovai, bet ir teisininkai, politikai, muzikantai bei filmų kūrėjai (žodį taria ir pats Quentinas Tarantino).

Šis filmas – tai linksmas, kritiškas ir absurdiškas pasakojimas apie reklamos pasaulį. Juo nesiekiama pamokyti ar viską nuspalvinti juodom spalvom, veikiau – pralinksminti žiūrovus ir priversti nurausti net ir didžiausius beširdžius didžiųjų korporacijų padangėje.

Komunos vaikai
(Die Kinder vom Friedrichshof, Juliane Grossheim, Vokietija, 2009, 82 min.)

23 d. 17.20 val. SKALVIJA
27 d. 21.30 val. SKALVIJA

Šiame filme tiriamas ginčytinas meninis ir socialinis eksperimentas – 8-ojo dešimtmečio pradžioje Austrijos Burgenlando žemėje Vienos akcionizmo judėjimo atstovo menininko Otto Mühlo suburta bendruomenė. Kas tai – utopija ar išnaudojimas?
1972 m. menininkas O. Mühlas įkūrė Frydrichshofo komuną – bendraminčiams menininkams ir draugams skirtą bendruomenę netoli Vienos, paremtą bendruomeninio sekso, bendros nuosavybės, hepeningo, kūno meno ir tradicinės šeimos ardymo principais. Čia jis tikėjosi išauginti „branduolinės šeimos nesugadintus“ vaikus – naują žmonijos rūšį. Tačiau galiausiai, kaip dažnai nutinka visuotine lygybe grįstose visuomenėse, demokratija ir laisvė išsigimė, o socialinis eksperimentas pavirto O. Mühlo vadovaujama totalitarine sistema. Po beveik dvidešimties metų O. Mühlas buvo suimtas ir nuteistas 7 metams kalėjimo. Penki jo vaikai filme prisimena, kokia buvo ta bendruomenė, kaip jie joje pritapo, kaip vėliau pakrypo jų pačių gyvenimai ir koks likimas ištiko utopiją.

Kalti malonumai
(Guilty Pleasures, Julie Moggan, Didžioji Britanija, 2010, 86 min.)

25 d. 20.50 val. SKALVIJA
1 d. 21.30 val. SKALVIJA

Kas keturias sekundes kuriame nors Žemės kampelyje parduodamas „Harlequin Mills & Boon“ serijos meilės romanas. Indijoje gyvenančiai Šumitai šios knygos suteikia vilties, kad šunkeliais nuėjęs jos vyras pagaliau sugrįš. Japonijoje namų šeimininkė Hiroko trokšta, kad jos svajonės apie gražuolį šokių mokytoją virstų realybe. Trijų vaikų motina Širlė iš Voringtono šiose knygose semiasi patarimų, kaip paįvairinti savo santuokinį gyvenimą. Tačiau ne tik moterys svajoja apie žavingą meilės romaną. Štai Niujorke dirbančio modelio Stiveno atvaizdas jau puošė per 200 „Mills & Boon“ knygų viršelių, tačiau gyvenime jis vis dar nesutiko tikrosios meilės. O štai meilės romanų kūrėjas iš tiesų yra pensininkas, vardu Rodžeris, knygas rašantis savo namelyje su ratais Šiaurės Anglijoje. Filme „Kalti malonumai“ tyrinėjamas visuotinis troškimas vidines fantazijas sutaikyti su tragikomiškomis realaus gyvenimo tiesomis. Penki herojai, keturi žemynai ir viena svajonė apie tikrąją meilę. Juk gyvenimas prasideda ten, kur baigiasi „Mills & Boon“ pasaulis...


Kaip televizija sujaukia mums protą
(Le temps de cerveau disponible, Jean Robert Viallet, Prancūzija, 2010, 55 min.)

26 d. 19.30 val. PASAKA
30 d. 21.20 val. SKALVIJA

Prancūzų filosofas Bernard’as Stiegleris analizuoja, kaip komercinė televizija keičia mūsų bendravimo ir vartojimo įpročius. „Anksčiau tu kūrei vaizdus, o dabar vaizdai kuria tave“, – dar 1957 m. per tą pačią televiziją nuskambėjo perspėjimas. Įvairiausi realybės šou, tokie kaip „Baimės faktorius“, „Didysis brolis“ ir kt., sulaužė visus tabu. Šioms laidoms būdingas vujarizmas ir ekshibicionizmas veikia mūsų elgesį, skatina dominavimą, narcisizmą, šykštumą ir cinizmą. Pasak B. Stieglerio, pramoginė kultūra taiko į primityviausias smegenų funkcijas. Po laidų apie nepriteklių ir skurdą pasirodančios spalvingos reklamos siūlomas prekes daro dar patrauklesnes. Laidos apie įvairiausio plauko žvaigždes skatina žmones šlovę sieti su dideliu namu ir prabangiu automobiliu, o tos, kuriose pasakojamos stebuklingos pasikeitimo (dėl plastinių operacijų, dizainerių, stilistų konsultacijų) istorijos, irgi vilioja vartojimo kultūra. „Jei prancūzai jaučiasi praradę savo tapatybę, taip yra tikrai ne dėl imigrantų, o dėl to, kad reklama atėmė iš jų kultūrą: tėvai nebebendrauja su vaikais, mokytojai nebegali varžytis su televizija. Tai ir yra tikroji problema“, – sako B. Stiegleris.

Mano avataras ir aš
(Min Avatar og Mig, Mkikkel Stolt, Bente Milton, Danija, 2010, 75 min.)

30 d. 18.30 val. PASAKA (filmą pristatys režisierius)
1 d. 17 val. SKALVIJA (filmą pristatys režisierius)

Tai dokumentinis-vaidybinis filmas, praplėsiantis jūsų realybės ribas. Čia pasakojama istorija apie nenusisekusį dokumentinio kino kūrėją Mikkelį Stoltą, nusprendžiantį susikurti naują tapatybę ir persikelti į virtualų pasaulį „Antrasis gyvenimas“. Pagaliau jo svajonėms ir ambicijoms atsiveria platus horizontas. Ten jis sutinka paslaptingą ir įtakingą moterį, vardu Helena, ši priglaudžia jį po savo sparnu, praturtina įvairiausiais animaciniais efektais, taip perkeldama į kitą lygmenį. Helena visiškai apžavi Mikkelį, jis dega noru kuo daugiau apie ją sužinoti, tačiau ji nesutinka susitikti su juo realiame gyvenime. Ji supažindina Mikkelį su kino režisieriumi Robu, dirbančiu BBC, – jie tampa draugais ir ima kurti bendrus planus. Mikkelio virtualiam gyvenimui klostantis puikia linkme, jo tikrasis gyvenimas pamažu byra į šipulius. Jis vis daugiau laiko praleidžia kiurksodamas priešais kompiuterio ekraną – ten aplankiusi profesinė sėkmė jam įdomesnė, virtualūs draugai svarbesni už tikrąją šeimą ir bičiulius. Tačiau Helena dingsta iš „Antrojo gyvenimo“ ir Mikkeliui lieka trisdešimt dienų atsekti jos pėdsakus. Kelionė į kibernetinę erdvę apdovanoja jį magiška mokymosi patirtimi, po truputį atveriančia duris į dar platesnę realybę.
 

A.PAUNOVO FILMŲ PORGRAMA

pristato kino kritikė A. Kanceravičiūtė

Berniukas, kuris buvo karalius
(The Boy Who Was a King, Bulgarija, Vokietija, 2011, 90 min.)

26 d. 17.10 val. SKALVIJA

Filme pasakojama apie vieno žavingiausių šiuolaikinės istorijos monarchų gyvenimą. Simeonas II – Vindzorų pusbrolis ir Vilhelmo Užkariautojo palikuonis. Būdamas vos 6 metų, jis tapo Bulgarijos caru. Filmas seka nuotykių kupiną berniuko gyvenimą nuo vaikystės, kai jis tapo ištremtu karaliumi ir mažos Europos valstybės vilties simboliu, iki jo šlovingo sugrįžimo į premjero postą po beveik pusės amžiaus komunistinės diktatūros. Pasaka apie šiais laikais vieną įspūdingiausių demokratijos eksperimentų. Meile ir neapykanta grįsti santykiai su jo „karalystės“ žmonėmis filme apie viltį, tikėjimą, mitus, realybę, istoriją, socialinę antropologiją ir ilgą demokratijos kelionę atgal į Rytų Europą.

Liusė Cak Cak
(Lucy Tsak Tsak, Bulgarija, 2001, 2 min.)

24 d. 17.10 val. SKALVIJA

Jos vardas Liusė, o kino pliauškę ji vadina „cak cak“. Filmo pabaigos titruose sužinome apie jos karjerą: per daugiau nei 30 metų – 56 pilnametražiai, 3 dokumentiniai filmai, 2 serialai ir maždaug 7200 supliauškėjimų kiekviename filme, taigi iš viso – beveik pusė milijono. Užfiksuota daugiau nei 382 valandos jos atvaizdo juostoje, tačiau ligi šiol Liusė nepasirodė nė viename filmo kadre. Kartu ir liūdnas, ir gražus neapdainuotos herojės iš kino virtuvės portretas.


2000: dokumentinė fantastika
(2000: Dokumentalna fantastika, Bulgarija, 2008, 7 min.)

24 d. 17.10 val. SKALVIJA

Filme – socialistinio optimizmo ir patoso kupinas 1974-ųjų žvilgsnis į 2000-uosius. Fantastinė dokumentika ir žemiška fantastika susijungia edukaciniame televizijos žanre. Jis skirtas parengti visuomenę naujai santvarkai, kur gyvenimas persikelia į kosmoso erdves ir išnyksta atskirtis tarp robotų ir žmonių.

Trys seserys in Andrėjus
(Tri sestri i Andrey, Bulgarija, Vokietija, 2009, 14 min.)

24 d. 17.10 val. SKALVIJA

Nors laikas ir bėga, Prozorovų namuose niekas nesikeičia. Andrėjus kaip kasdien prižiūri savo seseris: padedamas eilės pažangių techninių išradimų jis rūpinasi jų fizine ir dvasine sveikata. Tačiau viskas ima keistis, kai lapkričio danguje pasirodo uodas.

Georgijus ir drugeliai
(Georgi i peperudite, Bulgarija, 2004 m., 60 min. )

24 d. 17.10 val. SKALVIJA

Filmas pasakoja istoriją apie vyrą ir jo svajonę. Georgijus Lulčevas yra psichiatras, neurologas, Rytų medicinos specialistas, savamokslis virėjas ir psichiškai neįgalių žmonių globos namų direktorius. Jo svajonė yra šių namų kieme įrengti ūkį, kuriame pacientai augintų sraiges, stručius ir fazanus, gamintų šilko pluoštą ir maistą iš sojų. Šalyje, kurios 80 procentų piliečių gyvena skurde, kiekviena diena yra pažymėta kovos už išlikimą. Globos namams stokojant finansavimo, jų direktorius sugalvoja įvairių pragyvenimo šaltinių. Per pastaruosius penkiolika metų Georgijus bandė įgyvendinti daugybę neįprastų verslo idėjų, joms nepavykus, jis tęsdavo su nesilpstančiu entuziazmu.

Bėdos dėl uodų ir kitos istorijos
(Problemat s komarite i drugi istorini, Bulgarija, Vokietija, 2004 m., 100 min.)

25 d. 17 val. SKALVIJA

Mažas miestelis ir jo viltingi gyventojai yra ant naujos ir šviesios kelionės slenksčio. Didžiuliai surūdiję kranai, užsienio investicijos ir džiaugsmingos šokėjų skanduotės perša svajonę apie nuostabią branduolinę ateitį. Džiaugsmą, drumsčiamą tik milžiniškų geliančių uodų, miestelėnai reiškia graviruodami reaktoriaus logotipus ant pastatų sienų ir sriubos lėkščių. Po tariamu branduoliniu klestėjimu slypi praeitis, kurios niekas nenori prisiminti. Istorijos apie šokiruojančius nusikaltimus šmėžuoja virš miestelio, visai kaip tie tamsūs uodų debesys, nusileidžiantys ant jo gyventojų. Filme – ideologijomis, režimais ir svajonėmis apie materialinį klestėjimą lengvai transformuojamas pasaulis. Istorijas pasakoja žmonės, kurie gyvena sumišę tarp skaudžios praeities, branduolinės ateities ir dabar geliančių uodų, kurie, skriedami laiku, tarsi patvirtina bendrą jų ir miestelėnų likimą.

 

SPECIALUS SEANSAS „VDFF svečias“

Laisvieji radikalai: eksperimentinio kino istorija (Free Radicals: A History of Experimental Film)

(rež. Pip Chodorov, Prancūzija, 2010, 82 min.)

29 d. 19 val. SKALVIJA (filmą pristatys režisierius)
30 d. 21 val. PASAKA (filmą pristatys režisierius)
2 d. 15 val. SKALVIJA

Kino menininkai ir poetai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo laisvieji radikalai, pakvaišę dėl kino kūrimo ir kreipiantys kino meną vis naujomis linkmėmis. Įstrigę niekieno žemėje, atstumti meno pasaulio ir kino industrijos, jie drąsiai kūrė pagrindus naujam draugyste ir solidarumu paremtam kino kūrimo ir rodymo tinklui. Jų sukurti darbai ligi šiol smarkiai veikia mūsų kultūrą. Šiame filme režisierius nori pasidalyti keliais savo mėgstamais filmais ir pristatyti jų autorius – laisvus, radikalius menininkus.

 

VDFF UŽDARYMO filmas

Stebuklų laukas (premjera)

(Mindaugas Survila, Lietuva, 2011, 62 min.)

1 d. 19 val. SKALVIJA

„Stebuklų laukas“ – dokumentinė poema apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno. Ketverius metus kurtas dokumentinis filmas tarsi iš paties sąvartyno gyventojo perspektyvos pasakoja apie nykstančią unikalią bendruomenę, jos dienos ritmą, savotišką gyvenimo būdą, kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius. „Stebuklų laukas“ – pirmas Mindaugo Survilos filmas, pasakojantis ne apie gyvūnus, o apie žmones.

Festivaliai ir apdovanojimai: Geriausiai išplėtoto projekto apdovanojimas „Golden Funnel“ Rytų Europos forume Jihlavoje, Čekija, 2009


Festivalio įvikio aprašymas aplankytas kartų: 147
1998-2018 e-Space™, kontaktams: info@cinema.lt  www.cinema.lt   maistasinamus.lt