Naujienos Anonsai Repertuaras   Cinema fb Pirk DVD Topai Apie Cinema.lt Paslaugos Reklama
Reklama
 
Filtruoti repertuarą pagal
           
PATKPŠSSav.
Lankytojų reitingas:(balsavo:)
Uždaryti
Jūs esate -  balsuotojas
Jūs įvertinote -  balais
Uždaryti
Uždaryti
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Plačiau apie festivalį
Visi festivaliai
Rašyti komentarą

Lenkų kinas visada pasižymėjo simetrijomis: tarp vyresnės kartos režisierių ir jaunimo, tarp vaidybinio kino ir dokumentinio, tarp istorinės tematikos filmų ir šiuolaikinio kino. Sutrikus simetrijai ir įsisiūbavus diskusijoms, o lenkų kinas visada mėgo karštus ginčus (sprendžiant iš tarptautinio kino festivalio Lagove), po kiek laiko nuomonės išsilygina, nauji filmai užglaisto senas duobes ir lenkų kino vežimas vėl rieda į priekį.

Tad ir šio lenkų kino festivalio filmas „Simetrija“ galėtų būti visos programos simbolis. Pats savaime rež. K. Niewolskio darbas irgi yra simetrija, tik iš kito galo: pirma – bausmė, o paskui – nusikaltimas. Išėjęs po F. Lango filmo „M“ („Morder“ – žudikas) filmo herojus Lukaszas Machnackis pats apkaltinamas žmogžudyste ir atsiduria kalėjime. Jaunuolis kietai laikosi prieš kameros bendrus, bet ilgainiui viltys blėsta, kalėjimo gyvenimas daro savo: visi sutartinai pakaria į kamerą pakliuvusį pedofilą.

Simetrija šitai rūsčiai psichologinei charakterio studijai – režisierės M. Piekorz filmas „Randai“. Čia iš pradžių gana paplitęs ir pas mus nusikaltimas: tėvas lupa ir visaip žemina sūnų už blogus pažymius ir už tai, kad Voicechas elgiasi ne taip, kaip visi. Pabėgęs iš namų ir subrendęs jis labai sunkiai įveikia vaikystėje įvarytą baimę ir uždarumą. Tėvo priesakas buvo: geriau tėvas, negu gyvenimas muša. Tania (aktorė Agnieszka Grochowska, kurią pamatysime ir filme „Varšuva“) nesako nieko, tik pabučiuoja į lūpas.

Kritikė M. Chyb rašo, kad „seniai bebuvus lenkų kine tokia meilės scena, kurioje geismas išauga iš nevilties, aistra – iš vienatvės“... Scenarijaus autorius rašytojas W. Kuczokas, viešėjęs Vilniuje, knygų mugėje, neveltui prisiminė K. Zanussį: „Ilgiuosi anų kino dešimtmečių, anų dienų herojų, nes šiandien niekas nepasakoja apie save...“

„Tautos turtas gimsta iš tautos šūdo!“ – nemirtinga frazė iš A. Jarry „Karaliaus Ūbo“. Režisierius Piotr Szulkin gerą dešimtmetį laukęs progos ekranizuoti šią su Lenkijos vardu susijusią pjesę, ironiją ir sarkazmą barsto į kairę ir dešinę. Finale prideda ir nuo savęs, caro atžygiavimo proga: „Privet amerikanskoj vlasti!“ Viskas vyksta kaip tikrame, aktualiame valstybės gyvenime, pridurčiau – kaip ir pas mus: kyšiai, mokesčiai, protestai su kiaušiniais ir meninė dalis su vaikučiais. Vienai mergytei patikėtas ir komentatorės vaidmuo. Nors filmas kurtas su muzika ir šokiais, siekta greito tempo, bet kartais atrodo, kad gyvenimas jį aplenkė. O gal anksčiau ir dramaturgai nebuvo tokie išradingi, išskyrus Šekspyrą, kuris ir sakė, kad gyvenimas ir yra tikrasis teatras?

Prie tokių gyvenimiškų teatrų priskirčiau W. Smarzowskio „Vestuves“ – ne tokias storas, kaip graikiškas, bet pakankamai ilgas, smagias ir triukšmingas. Lenkai, žinoma, turi su kuo palyginti: klasikines S. Wyspianskio „Vestuves“ yra ekranizavęs Andrzej Wajda. Lietuviams į galvą šautų Žemaitės „Marti“ ar V.Krėvės „Žentas“. Vienu žodžiu: laimės nutekėjimo!.. Bet tokių baisių sapnų, kaip filme „Vestuvės“ niekas nesapnuodavo: vestuvės – be „vudkos!“ O jau pinigų! Tik spėk žerti į visas puses: ir muzikantams, ir šeimininkei, ir notarui, kad žemės reikalus sutvarkytų, ir policininkams, kad vogtam automobiliui numerius perkaltų...

Kritikė B. Janicka rašo, kad S.Wyspianskio pjesė buvo sukrėtimas, o šitos „Vestuvės“ – tautos gėda. Tačiau kas tų gėdų neturi? Štai ir pas mus, kai rodžiau E. Janso nepriklausomą kiną apie lietuviškas tradicijas, ne vienas žiūrovas badė pirštais: Viešpatie, negi tokie ir esame?

Dar nuogesnis siužetas filme „Miltienė“, skirtame lyg ir Kalėdoms, bent jau tikrai su krikščionišku finalu. Kai nevisprotė ir nepilnametė Ivonka įrodinėja, kad vis kitas vyras yra jos vaiko tėvas, bevaikis kaimynas (akt. Zbigniew Zamachowski) prisiima šią kaltę ir garbę būti tikru ir krikšto tėvu. Režisieriaus R. Brylskio papasakota šeimos istorija – juoda, bet ne beviltiška, nors ir ne tiek simpatiška, kaip prieš porą metų išgarsėjęs „Edis“.

Rež. P. Wojcieszeko filmas „Žemyn spalvota kalva“ savaip simetriškas „Miltienei“. Išėjęs iš kalėjimo herojus kupinas vilčių susigrąžinti tėvų žemę, bet viskas iš tikrųjų rieda žemyn. Žmona ištekėjo už brolio, žemę jau perka vokietis, jo darbdavys – mafijozas. Todėl nelengva patikėti, kad finale vėl viskas galėtų prasidėti iš naujo.

Bet gyvenime visko būna, netgi kaip filme „Varšuva“: išėjo žmogus į gatvę, o adreso, kur sugrįžti – nebežino. Rež. D. Gajewskio filme Varšuva – labai gyvas miestas, kuriame daug pasimetančių ir vėl save surandančių herojų. Ypač klaidūs merginų keliai. Viena – vedusio vyro apgauta, kita – išvežta į užsienį, trečia vežiojama pas kažkokį užsienietį. Aukštyn – žemyn, šiame filme nėra kada sustoti, kaip kino juostoje „Randai“. Dar viena – dinamikos ir statikos – simetrija. Simetrizuojasi ir kritikos nuomonės. Lagovo kino festivalis vadinosi kino švente „be iliuzijų“.

Kino kritikas T. Sobolewskis rašė, kad visi rožiniai sapnai baigėsi, gyvenime ir kine prasidėjo tikras, europinis realizmas, kurio pagrindinis bruožas – iš kur gauti pinigų. Dabar T.Sobolewskis rašo, kad „lenkų kinas surado savo tikslą. Jis nugali neviltį ir deziliuziją. Tiesiami tiltai per prarają, ieškoma pagalbos“. Simetriją galima įsivaizduoti ir kaip tiltus per prarajas, netgi tokias gilias, kurių dugne – gėda, skausmas ir dantų griežimas. Neatsitiktinai veik visi šio festivalio filmai buvo apdovanoti Gdynės kino festivalyje. M. Piekorz „Randai“ gavo „Aukso liūtus“ ir buvo pristatyti „Oskarui“. Kiti – irgi keliauja po užsienio festivalius.

Puikus programos papildymas - A. Wajdos filmas „Viskas parduodama“, jau vien pavadinimu įrodantis, kad niekas nepaseno, net gyvenimas kine.

Pora specialių lenkų video meno po 1989 m. seansų padės geriau susigaudyti šiuolaikinėje Lenkijos audiovizualinėje kultūroje.


Festivalio įvikio aprašymas aplankytas kartų: 48
1998-2018 e-Space™, kontaktams: info@cinema.lt  www.cinema.lt   maistasinamus.lt