Naujienos Anonsai Repertuaras   Cinema fb Pirk DVD Topai Apie Cinema.lt Paslaugos Reklama
Reklama
 
Filtruoti repertuarą pagal
           
PATKPŠSSav.
Lankytojų reitingas:(balsavo:)
Uždaryti
Jūs esate -  balsuotojas
Jūs įvertinote -  balais
Uždaryti
Uždaryti
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Plačiau apie festivalį
Visi festivaliai
Rašyti komentarą

Lapkričio 4 –11 d. Vilniuje, “Skalvijos” kino centre ir Menų spaustuvėje jau antrą kartą rengiamas Vilniaus dokumnetinių filmų festivalis. Jo rengėjai siekia parodyti garsiausius paskutinių metų dokumentinius filmus, pristatyti žinomus ir jaunus kūrėjus, supažindinti su dokumentinio kino istorija. Pilno metražo dokumentiniai filmai visame pasaulyje vėl grįžta į kino teatrų sales. Toks ir vienas šio festivalio tikslų. Pernykščiai pagrindinės programos filmai dažniau kalbėjo apie politinio pobūdžio problemas – globalizaciją, susivienijusios Europos vertybes ir joms iškilusias grėsmes. Šiemet bus pristatyta dar viena ryški šių dienų dokumentinio kino tendenciją – noras priartėti kuo arčiau prie žmogaus, jo kasdienybės, dvejonių ir atradimų. Programą sudaro filmai, atskleidžiantys vidinį žmogaus pasaulį, jo psichologines problemas, kurios neatsiejamos nuo jį supančio pasaulio. Pernykščiai filmai labiau akcentavo išorinę šių santykių pusę, šiųmetiniai – tai, kaip pasaulis atsispindi konkretaus žmogaus viduje. Todėl pasirinkti filmai, kurie nutrina ribas tarp pasaulio ir žmogaus, kartais gal net peržengiantys anksčiau dokumentiniam kinui taikytus tabu.

Pagrindinę festivalio programą sudaro pilno metražo filmai iš Belgijos, Lenkijos, Vokietijos, Izraelio, Prancūzijos, Šveicarijos. Pirmąkart Lietuvoje bus pristatytas ne vieną svarų apdovanojimą pelnęs garsaus rusų dokumentininko Sergejaus Loznicos filmas apie mažo Rusijos miestelio kasdienybę “Peizažas” (Landschaft”/“Landscape”, 2004). Tai – eksperimentinės dokumentikos pavyzdys, pasižymintis originaliu operatoriaus darbu, netikėta nebylaus kino stiliaus ir rusų kalbos sandūra.

Visai kitoks šiemet Krokuvos festivalyje premijuotas ir Leipcigo festivalio pagrindinėje programoje rodytas garsaus lenkų režisieriaus ir operatoriaus Jaceko Blawuto filmas “Karūnuota žiurkė” (“Szczur w koronie”, 2005). Filmo herojus – trisdešimtmetis Michalas, kuris nesėkmingai bando kovoti su savo alkoholizmu. Režisierius fiksuoja jo beviltiškas pastangas išsikapstyti iš gyvenimo dugno.

Dar viena yptingo žmogaus istorija papasakota vokiečių režisierės Danos Ranga filme “Istorija” (“Story”, 2004). Jos herojus yra astronautas Story Musgrave’as – buvęs chemikas, buvęs parašiutistas, gydytojas, poetas, matematikas. Šis estetiškai provokuojantis filmas – savotiškas psichologinis esė apie tai, ką jis pamatė būdamas atviroje visatoje, kaip jautėsi grįžęs iš ten į Žemę.

Pasirinkimo tema – viena svarbiausių belgų režisierės Loredanos Bianconi filme “Tapimas” (“Devenir”, 2004). Filmo režisierė kartu su savo drauge, kuriai jau per keturiasdešimt, ieško jai darbo. Kritikai šį filmą pavadino labai asmeniška meditacija apie darbo pasaulį.

Vienas garsiausių paskutinių metų dokumentinių filmų – jauno Izraelio režisieriaus Yoavo Shamiro “Kontrolės punktas” (“Mahssomim”/“Checkpoint”, 2003) yra surinkęs ne vieną dešimtį tarptautinių festivalių apdovanojimų. Režisierius kelerius metus filmavo tai, kas vyksta kontrolės punktuose ties Gazos riba, ir netikėtu rakursu pamatė izraeliečių bei palestiniečių santykius.

Su Izraelio istorija siejasi ir Monikos Borgmann, Lokmano Slimo, Hermanno Theisseno filmas “Žudynės” (“Massacre”, 2005), šiemet Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje apdovanotas FIPRESCI prizu. Šis vizualiai neįprastas filmas pasakoja apie vienas šiurpiausių XX a. žudynių, kurios vyko Sabroje ir Šatiloje. Tačiau filmas neįprastas ir tuo, kad jame pirmąkart prabyla šeši akcijoje dalyvavę žudikai. Todėl filmas tampa savotišku psichoterapijos seansu, kuriame atsiskleidžia šių žmonių prigimtis.

Šiemet nepristigs ir lietuvių filmų premjerų. Festivalio rengėjai didžiuojasi galėdami pristatyti naujus Lietuvoje ir už jos ribų pagarsėjusių kūrėjų filmus – Inesos Kurklietytės “Kristiną Kristuje”, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių “Horizontus arba gyvenimą luvruose”, Algirdo Tarvydo sukurtą žymaus lietuvių dokumentininko Petro Abukevičiaus portretą “Visos mintys iš vienos galvos”, Ramunės Kudzmanaitės ir Rimo Morkūno “Už devynių jūrų”. Bus prisiminti ir per metus nuo praėjusio festivalio pasirodę lietuvių dokumentiniai filmai.

Specialioji festivalio programa siekia atkreipti dėmesį į įdomius dokumentinio kino reiškinius ir, pirmiausia, į tai, kas vyksta pas kaimynus. Trys Latvijoje paskutiniais metais sukurti filmai nepanašūs į tuos, kurie kuriami Lietuvoje. Jų kūrėjai siekia suvokti šalyje vykstančias permainas. Ironiškas Jurio Poškaus filmas ”Bet valanda jau arti…” (“Bet stunda naks…”, 2004) tyrinėja, kas užėmė tuštumą, likusią po sovietinės imperijos ideologijos subyrėjimo, atskleidžia naujųjų tikėjimų paradoksus. Tragiškas Andžio Misinio “Sliekas” (“Tarps”, 2005) atskleidžia naujųjų atstumtųjų mikropasaulį, jų džiaugsmus ir tragedijas. Filosofo Uldžio Tirono kino debiutas – filmas “Pabėgęs filosofas” (“Filosofs izbiedzis”, 2005) supažindina su Londone gyvenančiu filosofu ir Rytų religijų specialistu Aleksandru Piatnickiu.

Kitais metais rengiamasi plačiai paminėti dešimtąsias Krzysztofo Kieslowskio mirties metines. Specialioji programa “Kalbančios galvos” pristatys vieną garsiausių Krzysztofo Kieslowskio dokumentinių filmų “Kalbančios galvos” (“Gadające glowy”). Didžiųjų visuomenės lūžių išvakarėse Kieslowskis savo herojams uždavė tris klausimus. Po keliasdešimties metų Kieslowskio bendradarbis Krzysztofas Wierzbickis tuos pačius klausimus uždavė dabar jau pasikeitusiems ano filmo herojams. Akistata su praeitimi filme “Kalbančio galvos II” (“Gadające glowyII”) tapo ir kiekvieno žiūrovo akistata su istorija. Krzysztofas Wierzbickis (jis yra sukūręs ir pilno metražo filmą “Krzysztof Kieslowski: I’m so-so”) bus festivalio svečias ir pristatys filmus žiūrovams.

Rengėjai didžiuojasi ir galėdami pristatyti priešpremjerinį Johno Busho filmo "Vajra dangus virš Tibeto" (“Vajra Sky over Tibet”)rodymą. Filmo kūrėjai sutiko parodyti filmą Lietuvoje dar prieš įvykstant oficialiai pasaulinei jo premjerai. Tai – jų pagarbos duoklė iš Lietuvos kilusiems gerbiamiems kolegoms – Jonui Mekui ir Juliui Žižliauskui (Ziz).

Dar viena specialioji programa - “Šokiruojantis ir bjaurus. Liaudies atsakas į karą ir okupaciją” pristatys amerikiečių požiūrį į Irane vykstantį karą. Šis požiūris visai neprimena oficialiojo, kurį skelbia JAV ideologijos apologetai ir politikai. Trys nepriklausomų kūrėjų dokumentiniai filmai – ir “kitokio kino” liudijimas.

Pernai mus palikusiam lietuvių kino klasikui Henrikui Šablevičiui šiemet būtų suėję septyniasdešimt penkeri. Ta proga rodomos trys jo dokumentinių filmų programos. Primindami ir garsius, ir kartais jau užmirštus režisieriaus filmus, festivalio rengėjai nori ir paskatinti būsimus režisieriaus kūrybos tyrinėtojus, nes visas Henriko Šablevičiaus kūrybinis palikimas dar laukia išsamių studijų bei pristatymų.

Rengėjai viliasi, kad su dokumentiniu kinu praleista savaitė pagausins šio ypatingo kino gerbėjų gretas ir įtikins, kad dokumentiniam kinui prieinama tai, apie ką kartais tik svajoja vaidybinio kino kūrėjai – sugebėjimas koncentruotai atskleisti žmogų ir pasaulį sparčiai besikeičiančios, bet kartu ir amžinos tikrovės tėkmėje.


Festivalio įvikio aprašymas aplankytas kartų: 41
1998-2018 e-Space™, kontaktams: info@cinema.lt  www.cinema.lt   maistasinamus.lt