Elizabeta pavargo nuo savo vyro Rolfo, tad susipakuoja daiktus, pasiima vaikus ir išeina pas savo brolį Goraną. Brolis gyvena bendruomenėje, kuri simboliškai pavadinta „Kartu“. Šioje kairiųjų pažiūrų bendruomenėje (o tokios bendruomenės buvo ypač populiarios 1975 metais Švedijoje) gyvena suaugę žmonės, su šeimomis ir be jų, išpažindami gana specifinius komunos moralės principus.

Filmas pasakoja apie tai, kaip šie principai paveikia atskirų žmonių likimus. Ši šmaikšti komedija puikiai atspindi kai kuriuos švediškojo socializmo sampratos aspektus.