Rusijos kino žvaigždės, realių žmonių likimai ir didžiojo verslo atsiradimo istorija. Valdžia ir politika, korupcija ir sąžinė, meilė ir mirtis. Pasakojimas apie tai, kad pinigus uždirbti kažkada buvo lengva. Ir didelius pinigus – taip pat. Jie suteikia beveik neribotą laisvę, bet už ją irgi reikia mokėti.
Provincijos tardytojas Šmakov tiria bylą dėl oligarcho Platono Makovskio nužudymo ir koncerno „Infokar” veiklos. Siužetas sugrįžta į tuos laikus, kai dabartinė turtuolių kompanija buvo tiesiog linksmi ir išradingi jauni matematikai, skurdžiai mokslininkai, netikėtai atradę „perestroikos” teikiamas finansines perspektyvas. Iš pradžių draugai virė džinsus, rišo ryžių šiaudelių šluotas, vėliau su pavojumi gyvybei įsigijo porą vagonų „žigulių”... Idėjų generatorius ir smegenų centras – dabartinis oligarchas Platon Makovskij (akt. V. Maškov), rusų spaudoje teigiama, kad jo prototipas yra milijonierius Boris Berezovskij, apie kurio kovą su politikais rašė viso pasaulio laikraščiai.
Platon Makovskij – intelektualas ir talentingas žmogus, su kriminaliniu pasauliu nieko bendra neturi, iš valstybės nevagia, o pinigai jam – būdas turėti asmeninę laisvę. Bet nepriklausomo „naujojo kapitalisto” požiūris į tikrovę ir politiką yra diametraliai priešingas požiūriui tų žmonių, kurių rankose yra reali valdžia. Todėl susidūrimas yra neišvengiamas.
„Oligarchas” – ne politinis filmas, o eksportui skirta labai spalvinga ir dinamiška drama. Detektyvinė linija suteikia istorijai įtampos, punktyrinė meilės linija – romantikos, o gausus antrojo plano personažų būrys – tikrovės spalvų. Prabangūs interjerai ir egzotiški peizažai, koloringas, netipiškas „mūsų laikų herojus”, kuris nepasiduoda ir neparsiduoda. Ir istorija – ne apie oligarchą, bet apie tai, kaip žmogus juo tapo ir kas liko iš jo gyvenimo.
