Linksmas animacinis nuotykių filmukas pagal Astridos Lindgren knygą
Mažylis, Karlsonas, “namų darkytoja” freken Bok…
Iš garsiosios švedų rašytojos Astridos Lindgren jau klasika tapusios knygos ir “kultinio” rusų animacinio filmo pažįstami mieli herojai sugrįžta į mūsų ekranus. Šį kartą - nuostabiame švedų animaciniame nuotykių filme “Karlsonas, kuris gyvena ant stogo”.
Mažylis - septynmetis berniūkštis, karštą ir ilgą vasarą nuobodžiaujantis mieste. Tėvai ir vyresnieji brolis bei sesuo užsiėmę savais reikalais ir, atrodo, visai pamiršo jauniausiąjį šeimos narį. Tačiau vieną tvankų vakarą Mažylio vienatvė ir nuobodulys dings visiems laikams!
…Burgzdamas nežinia kaip ant nugaros pritaisytu propeleriu, grakščiai laviruodamas tarp kaminų, saulėlydžio fone pasirodo vienintėlis ir nepakartojamas “vyrukas pačiame gražume”, linksmas ir niekada nenukabinantis nosies uogienės bei pyragėlių mėgėjas, nepralenkiamas išdaigininkas ir nenuspėjamas įvairių žaidimų prasimanytojas Karlsonas, kuris gyvena ant stogo! Tiesa, kas jis toks, paaiškės šiek tiek vėliau, o dabar jis - tik apskritutis, nedidukas vyrukas, įskrendantis tiesiai pro apstulbusio Mažylio kambario langą.
Karlsono būdas - nenuspėjamas, jis nė akimirkos negali nustygti vietoje, taigi rūpesčiai ir linksmi nuotykiai - tik prasideda!
* * *
Astrid Lindgren (1907-2002)
Astrid Lindgren – tai be abejonės viena iš labiausiai mėgstamų ne tik gimtojoje Švedijoje, bet ir visame pasaulyje vaikams kūrusių rašytojų: net 35 jos sukurtos knygos yra išverstos į 76 kalbas ir susilaukė 3000 leidimų (neįskaitant išleistų Švedijoje), kurių bendras tiražas - beveik 80 milijonų.
Tikrovė ir fantazija, pasakos, nuotykiai, istoriniai įvykiai ar net kriminalai - jos kūriniuose susipynė patys įvairiausi žanrai, o knygų veiksmas vyksta nuo Viduramžių iki mūsų dienų.
A.Lindgren sugebėjo rašyti taip, kad jos kūrinius vaikai iš karto suprastų ir pamėgtų. Jos sugebėjimas kurti “vaikų kalba”, ko gero, ir yra didžiausia rašytojos sėkmės paslaptis. Kartą paklausta, iš kur semiasi įkvėpimo ir įdėjų naujoms istorijoms - galbūt bendraudama su vaikais ar anūkais - rašytoja atsakė: “Joks vaikas negali manęs įkvėpti labiau, nei tas, kuriuo aš pati kažkada buvau. Norint rašyti knygas vaikams, nebūtina nuolatos bendrauti su vaikais. Užtenka prisiminti savo vaikystę”.
