„Laimingi tie vaikai, kurie žino, jog egzistuoja storas linksmas senelis raudonu kostiumu, važnyčiojantis skraidančias roges. Mes turėtume jiems pavydėti. Polinkis tikėti fantastiniais dalykais gali būti kritikuojamas kaip patiklumas ar net logikos trūkumas, bet iš tiesų tai yra dovana. Pasaulis, kuriame egzistuoja Sniego žmogus arba Lochneso pabaisa yra pranašesnis už tą, kuriame šių būtybių nėra ir negali būti.“
Knygos „Poliarinis traukinys“ autorius Chris Van Allsburg
Įkvėptas populiarios Chriso Van Allsburgo knygos vaikams, filmas pasakoja magišką istoriją apie savęs atradimą. Naudodami naujausias Motions Capture technologijas, filmo kūrėjai perteikė magišką ir net mistišką Kalėdų dvasią. Filmo istorija sutelkta ties pagrindiniu heroju Berniuku, kuris abejoja Kalėdų senelio buvimu. Kūčių vakarą, likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, Berniukas įlipa į paslaptingą traukinį, netikėtai pasirodžiusį gatvėje priešais jo namus. Poliariniame eksprese, vykstančiame į Šiaurės ašigalį, įvyksta daugybė nuostabių nuotykių. Vaikai, Poliarinio ekspreso keleiviai, kelionės metu atranda tikrąsias dovanas – draugystę, pasitikėjimą, norą dalintis.
Nors ši istorija yra ypač mėgiama vaikų, ji patrauks ir suaugusius. Žvelgdami į Berniuką, jie prisimins savo vaikystės jaudulį ir nerimą tą vienintelę svarbiausią metų naktį. Galbūt jie prisimins akimirką, kai pirmą kartą į jų jaunas širdis įsibrovė abejonės ir kai jie pamažu suvokė, kad augdamas žmogus praranda kažką brangaus ir neliečiamo.
„Poliarinis traukinys“ yra apie tą svarbiausią akimirką, kai susiduria vaiko nekaltybė ir jaunuolio branda, ir kai vaikas gali pasirinkti kelią, kai jo širdis užsivers amžiams, arba kelią, kuriuo eidamas supras, kad tikėjimas neturi ribų ir nepriklauso nuo amžiaus.
Pats faktas, jog traukinys sustojo prie jo namų ir jis į jį įlipo, Kalėdų stebuklais abebjojančiam Berniukui reiškia, kad jo širdis vis dar atvira.
Konduktorius tik tyliai prataria: „Nesvarbu, kur vyksta traukinys, svarbu apsispręsti įlipti į jį“.
