1918 metai Žemaitijoje, Varduvėnų miestelyje. Išėjus kaizerio kariams, formuojasi nepriklausomybės daigai. Karo komendantu apsišaukia trankiai pasirodęs pulkininkas Pilkevičius. Atvirkščiai – tyliai ir idiliškai – miestelyje pasirodo inteligentiškas linų pirklys Giedraitis su šeima. Tačiau niekuo nepasitikintis Pilkevičius žino: visur, kur tik pasirodo šis pilietis, „laisvalaikiu“ verčiąs Heinę, atsiranda ir bolševikinės spaudos. Gyvenimas bėga sava vaga, savanoriai gauna žemės, nors vis tiek iki kraujo mušasi dėl kiekvienos pėdos. Panašu, kad Varduvėnuose susibūrė bolševikinė kuopelė (4-5 žmonės). Kad ir neturėdamas pakankamų įrodymų dėl Giedraičio ardomosios veiklos, Pilkevičius pagrobia jo dukrytę, išplėšia prisipažinimą, kad raudonoji „Pašvaistė“ jis ir yra, o paskui užkasa gyvą žemėje. Po kiek laiko toje vietoje susirenka jau dviem trim žmonėm didesnis žuvusiojo pasekėjų būrelis.