Lyriška ir poetiška parabolė apie gyvenimo pakrašty pamestą moterį. Filmo herojė gyvena sename namelyje prie geležinkelio ir, be pravažiuojančių traukinių ir melžiamų karvių, daugiau nieko nemato. Netikėtai mirus nemylimam vyrui, prasideda kelionė į kitokį gyvenimą. Tai skaidrus kamerinis filmas, besisukantis uždaroje erdvėje ir laike. Atšiaurių peizažų fone ypač nušvinta herojės gerumas. Pasakojimas pripildytas svajonių apie vienatvę ir plaukia kaip sapnas.

Filmas šių metų tarptautiniame Maskvos kino festivalyje pelnė „Auksinį Georgijų“.