Vincentas dar vakar buvo ministras, o šiandien – jau gatvėj. Jis vėl lenkia taurelę su senais sėbrais, virsta į buvusių meilužių lovas, glaudžiasi po mylinčios mamos sparneliu. Kitaip tariant, džiaugiasi laisve ir leidžia sau svajoti. Galbūt vienas iš jo pašaukimų – būti sodininku?