Veiksmas vyksta viename Vengrijos lygumos miestelyje, kuriame nėra nieko daugiau, tik speigas. Dvidešimties laipsnių šaltyje šimtai žmonių stovi prie cirko palapinės ir laukia atrakcijos – banginio iškamšos. Žmonės renkasi iš visur: iš kaimyninių gyvenviečių, iš įvairių lygumos vietų, net iš tolimų Vengrijos kampelių. Bežadžiai žmonės vienas po kito lipa į cirko vagoną, kad pamatytų šį gremėzdišką monstrą. Daugybė atvykėlių ir nepaprastas šaltis sutrikdo miestelio ramybę...

 

Šiuo poetišku filmu Béla Tarras svarsto apie žmogaus vietą Visatoje, apie Dievo stebuklus, iracionalumą ir blogio amžinumą. Tai minimalistinis filmas, išreiškiantis egzistencinę Vengrijos desperaciją.

Apdovanojimai:
2000 m. – apdovanojimas „Cinédécouvertes“ Briuselio tarptautiniame kino festivalyje „L‘Age d‘Or“ (Belgija).
2001 m. – „Berliner Zeitung“ skaitytojų prizas geriausiam „Forumo“ programos filmui Berlyno tarptautiniame kino festivalyje (Vokietija).
2001 m. – pagrindinis ir Gene Moskowitzo prizai Budapešto vengriškų filmų savaitėje (Vengrija).
2001 m. – FIPRESCI prizas Sofijos tarptautiniame kino festivalyje (Bulgarija).