Naujienos Anonsai Repertuaras   Cinema fb Pirk DVD Topai Apie Cinema.lt Paslaugos Reklama
Reklama
 
Filtruoti repertuarą pagal
           
PATKPŠSSav.
FILMAS
SAULĖTEKIS (1927) 95 min.
Sunrise: A Song of Two Humans
Drama
JAV
Kalba:  nebylus kinas

Lankytojų reitingas:
Režisierius: 
Uždaryti
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Uždaryti
Jūs esate -  balsuotojas
Jūs įvertinote -  balais
Uždaryti

„Saulėtekis” (1927) buvo sėkmingas vokiečių režisieriaus F. W. Murnau debiutas Amerikoje – pirmasis jo projektas Holivudo „Fox Film” korporacijai (ir Williamui Foxui), tačiau suplanuotas Vokietijoje. Tai pirmasis vaidybinis filmas su sinchronizuotu garsu, kuriam panaudota „Fox Movietone” sistema ir sukurtas Hugo Riesenfeldo garso takelis. Filmas pasirodė pačioje nebyliojo kino eros pabaigoje, vos keletu dienų aplenkęs žymiojo „pirmojo garsinio” filmo „Džiazo dainininkas” premjerą. Brangiausias iki tol „Fox” kompanijos filmas buvo nustelbtas sensacingo „Džiazo muzikanto” pristatymo ir filmo sukūrimo išlaidos neatsipirko.

Jautriai nufilmuotas išskirtinio vizualumo impresionistinis filmas darytų įspūdį net ir be savo dialogų ar titrų kortelių. Novatoriškas ir sklandus kameros judėjimas per erdves (pelkes, vagonėlio kelionę į miestą, valtis, šokių sales, tramvajus ir miesto eismą) sukuria netikėtą gylio bei platumos iliuziją. Judanti kamera įtakojo ateities filmus, tokius kaip Johno Fordo „Informatorių” (1935) ar Orsono Welleso „Pilietį Keiną” (1941). Visos filmo dekoracijos, tiek išorinės, tiek vidinės, buvo sukonstruotos taip, kad atitoltų, taip sustiprindamos gylio iliuziją. Kitos naudotos technikos buvo didesnių fizinių objektų statymas pirmajame plane ir nykštukinės figūros miesto fone.

Rafinuotai išnaudojant šviesą, tamsą ir šešėlius, natūralus ir dirbtinis apšvietimas vidaus bei lauko scenose išryškina nuotaikas bei kontrastus tarp „kaimo” ir „miesto” gyvenimo. Mėnesiena, klampios pelkės ar ežero paviršius fiksuoja kerintį šviesos žaismą. 3-jame dešimtmetyje prasidėjusi pusiau pavojinga žvitrių moterų emancipacija buvo įkūnyta šėtoniškos, tačiau erotiškos modernios Miesto Moters personaže. Teminiai elementai dažnai sudaryti iš dialektinių ar dichotominių opozicijų: saulėtekis – saulėlydis, diena – naktis, gėris – blogis, saulė – mėnulis, puvimas – tyrumas, taika – smurtas, kaimas – miestas, Senasis pasaulis – Naujasis pasaulis, natūra – kulūtra, geidulingumas – nekaltybė, šviesiaplaukė, ištikima valstiečio žmona – tamsi, aistringa, gundytoja miestietė ar fatališka moteris, nuodėmė – išganymas.

1929 m. surengtoje pirmojoje Oskarų ceremonijoje „Saulėtekis” buvo apdovanotas už unikalų ir menišką pastatymą. 1937 m. „Saulėtekio” negatyvo originalas sudegė gaisro metu. Iš išlikusios kopijos buvo sukurtas naujas negatyvas. 1989 m. Jungtinių Valstijų Kongreso biblioteka pripažino filmą „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingu” ir atrinko į Nacionalinį filmų registrą. 2002 m. Britų kino instituto surengtoje kritikų apklausoje „Saulėtekis” užėmė septintąją vietą tarp geriausių filmų visoje kino istorijoje.


Filmo aprašymas aplankytas kartų: 3692
1998-2020 e-Space™, kontaktams: info@cinema.lt  www.cinema.lt   maistasinamus.lt