XIX a. vidurys. Nebylė Ada išteka už Naujojoje Zelandijoje gyvenančio Stiuarto ir palieka gimtąją Škotiją tik su dviem brangenybėmis – dukte Flora ir numylėtuoju pianinu. Gyvenimas saloje ir santykiai su vyru nestebina, ypač po to, kai jis parduoda instrumentą kaimynui Džordžui.

„Tai vienas retų filmų, kuriančių ištisą jausmų visatą,“ – „Fortepijoną“ apibūdino kritikas Rogeris Ebertas. Filmas laimėjo „Oskarus“ už geriausias pagrindinę ir antro plano aktores bei scenarijų.