Naujienos Anonsai Repertuaras   Cinema fb Pirk DVD Topai Apie Cinema.lt Paslaugos Reklama
Reklama
 
Filtruoti repertuarą pagal
           
PATKPŠSSav.
ĮŽYMYBĖ
Gabija Jaraminaitė
aka Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė

Lankytojų reitingas:
Uždaryti
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Uždaryti
Jūs esate -  balsuotojas
Jūs įvertinote -  balais
Uždaryti

Aktorė, vertėja, televizijos laidų bei renginių vedėja Gabija Ryškuvienė nuo šešiolikos metų vaidina kine, televizijos serialuose, yra įsiamžinusi Vokietijos, Kanados, Belgijos, ne vienoje JAV, Didžiosios Britanijos režisierių sukurtoje juostoje, tačiau savo talento verto vaidmens sulaukė būtent Lietuvoje. Kristinos Buožytės filmas „Kolekcionierė", kuriame Gabija sukūrė sudėtingą pagrindinį Gailės vaidmenį, apdovanotas „Sidabrinės gervės" prizu ir atkreipė kritikų dėmesį Tarptautiniame kino festivalyje Karlovy Varuose. Jos kūrybinis kelias kine geriausiai atsispindi žurnalo „Moteris" žurnalistės Virginijos Majorovienės interviu su aktore. Siūlome susipažinti su jo fragmentais.

Anksti įžengėte į filmavimo aikštelę. Kuo labiausiai įsiminė pirmasis vaidmuo kino juostoje „Neatmenu tavo veido"?

Nuotykis, gyvenimas toli nuo namų, visiška laisvė! Užaugau teatre, bet svajojau nusifilmuoti kino juostoje. Draugė aptiko skelbimą, kad renkami paaugliai. Nuėjau pas Raimundą Banionį. Tėvai nenorėjo, kad filmuočiausi. Įsivaizduokit, išleisti paauglę į Jurbarką! Mamą apėmė siaubas. Pirmą kartą išsprūdusi iš namų, gatvėmis niekada nesišlaisčiusi... Išvežė paauglių chebrą, apgyvendino viešbutyje po du kambaryje, gaudavome gerų dienpinigių, juos galėjome leisti taip, kaip norime. Viešbučio restorane valgėme ir jautėmės lyg ponai. Labai smagus nuotykis, trukęs visą pavasarį ir dalį vasaros. Filmas „Vaikai iš „Amerikos" viešbučio" jau nebebuvo toks įdomus įvykis. Susirinko ta pati grupė, suėjome kaip į šeimą, bet pirmojo karto įspūdį patiri tik sykį.

Po filmo „Kolekcionierė" daugelis į Gabiją Ryškuvienę pažvelgė kitomis akimis: „Puiki aktorė, tik ilgokai buvo neatsiskleidusi." Gal reikia ramiai, nesiblaškant išlaukti savo valandos?

Kad vaidmuo priartėtų prie aktoriaus, - laimės dalykas. Neatsimenu, ar lietuvių kine kada nors buvo toks svarbus pagrindinis moters vaidmuo. Man pasisekė. Būdama šešiolikos, kameros labai bijojau, tačiau didelis noras filmuotis nugali. Ilgainiui daug dalykų sugulė į patirties krepšelį. Anksti išmokau susikaupti, kai aplinkui šurmulys. Filmuodamasi seriale „Likimo valsas", nugalėjusi pasišlykštėjimą, prisiversdavau žiūrėti į save televizoriaus ekrane, kad pamatyčiau klaidas. Gera mokykla! Kiekvienas, net ir menkiausias, vaidmuo man svarbus. Sakoma, nėra mažų vaidmenų, yra tik maži aktoriai.

Kino filme „Kolekcionierė" vaidinate logopedę Gailę. Po tėvo mirties ji praranda gebėjimą patirti emocijas. Regis, išreikšti jausmus paprasčiau, nei suvaidinti šaltumą...

Taip, nes nežinai, kokiomis priemonėmis tai daryti, kad nebūtų nuobodu. Tampa svarbi išraiškos jėga, balso intonacijos, charakterio stiprumas. Lengva dirbti su režisiere (ačiū Kristinai!), kai ji tiksliai žino, ko nori.

Neabejoju, kad esate patyrusi visas emocijas, kurias kolekcionuoja Gailė: gailestį, pažeminimą, gėdą, baimę, įtampą, geismą, neapykantą...

Nomeda Marčėnaitė ir Marius Jonutis, pažiūrėję šį filmą, pasakė: „Žmoguje yra du vilkai: gerasis ir blogasis. Nugali tas, kurį maitini." Mumyse yra tiek visko, kad kartais patiems sunku patikėti, kaip galime būti tokie žiaurūs arba geri ir dosnūs. Gailės pasitikėjimas savimi tampa nesveikas. Kodėl Kristina Buožytė šitaip rašė scenarijų? Visos istorijos jau parašytos, visi jausmai išjausti. Skiriasi tik istorijų pasakojimo būdai.

Moku pykti. Bet įsiplieskusi greitai perdegu. Pavyzdžiui, apsibarusi su vyru, po dešimties minučių viską išsiaiškinu ir susitaikau. Yra žmonių, su kuriais tiesiog nenoriu bendrauti ir nebendrauju. Gailestis? Man beprotiškai gaila vaikų, kurie priversti gatvėje prašyti išmaldos. Jie nekalti dėl savo tėvų gyvensenos. Gaila mažųjų, augančių vaikų namuose. Tokių yra ir dukros Elenos klasėje. Suprantu, kodėl jie mušasi, pešasi, tyčiojasi vieni iš kitų. Asocialių tėvų neperauklėsi, bet jų vaikams reikia padėti. Pažeminimas? Yra buitinių situacijų, kai pasijunti tarsi apspjauta. Gaila ir tų žmonių, kurie bjauriai elgiasi, - jie yra kažką praradę, jiems kažkas atsitikę. Prie mašinos prisiklijavau vėliavėlę. Žiūriu, eina ratu aplink mano automobilį moteris ir šneka: „Ką čia ta vėliavėlė reiškia?" - „Tai reiškia, kad esu Lietuvos patriotė." - „Artistai patriotai!" O gėdos jausmas? Gal manote, kad esu iš Marso ir man jis svetimas? Nesvetimas.

Ar, kurdama šį vaidmenį, domėjotės depresijos forma depersonalizacija?

Režisierė labai domėjosi šia liga, internete pririnko straipsnių, bet man įdomu ne klinikiniai šoką patyrusio žmogaus simptomai, kai jis kuriam laikui praranda emocijas, o vaikystė, patirtis. Mane domino tik herojė, ir aš pabandžiau ją pateisinti. Ieškojau šaknų, kodėl taip atsitiko, koks buvo moters gyvenimas, kas lėmė tokį elgesį. Labai svarbu netapti bukam, abejingam bet kokiu atveju.

Karlovy Varuose prie mūsų priėjusi Italijos kino festivalių vadovė pasakė, kad „Kolekcionierės" atmosfera jai priminė italų režisierės Lilianos Cavani filmų nuotaiką. Tą patį rašė ir žurnalas „Variety". Mano dainavimo dėstytojai kyla asociacijų su Bergmano kūryba, kiti kalba apie panašumą į Luiso Bunuelio filmą „Dienos gražuolė" („Belle de jour").

 

Informacija atnaujinta: 2012-02-27
AMŽINAI KARTU 2016 [drama ]
NEATMENU TAVO VEIDO 1988 [drama ]

Aprašymas aplankytas kartų: 786
1998-2017 e-Space™, kontaktams: info@cinema.lt  www.cinema.lt   maistasinamus.lt