Audrius Stonys – jaunosios kartos lietuvių kino dokumentininkas. 1989 m. jis baigė Lietuvos muzikos akademijos TV režisūros specialybę, jo mokytojas – lietuvių kino dokumentikos klasikas Henrikas Šablevičius. Už filmą “Neregių žemė” A. Stonys iškart pelnė tarptautinę šlovę – kelis Tarptautinio Oberhauzeno kino festivalio prizus ir kol kas vienintelį Lietuvoje Europos kino akademijos apdovanojimą - 1992 metų “Felix’ą” geriausiam dokumentiniam filmui. Nuo pat pirmųjų filmų režisierius nesileidžia į jokius meninius kompromisus, jis nuosekliai įgyvendina savo kino viziją. A.Stonio filmams būdinga savitas stilius, filosofinė įtampa ir poetinės metaforos, ypatinga visų filmo sudedamųjų dalių – sumanymo, vaizdo, garso – harmonija. Pagrindinės A.Stonio filmų temos – vienatvė, žmogaus noras peržengti savo galimybių ribas, vidinė asmenybės šviesa.

Dauguma režisieriaus filmų pelnė tarptautinių festivalių apdovanojimus. Jo filmai rodyti ne tik prestižiniuose Europos kino festivaliuose ( Berlyno, Oberhauzeno, Karlovy Varų, Niono, Bornholmo,Noibrandenburgo, Djoro ir kt.), bet ir Lotynų Amerikoje, Izraelyje. Tarptautinei Hanoverio mugei sukurtas A.Stonio filmas “Skrydis per Lietuvą” buvo pripažintas vienu geriausių parodos filmų, jis sėkmingai platinamas . Filmas “Viena” apkeliavo per dvidešimt tarptautinių kino festivalių ir pelnė ne vieną prizą. A.Stonys – tarptautinių žiuri narys, jis yra surengęs meistriškumo kursus Danijoje, Izraelyje, Vokietijoje. 2002 m. filmu “Paskutinis vagonas” jis debiutavo vaidybiniame kine .

2002 m. A.Stoniui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.