Naujienos Anonsai Repertuaras   Cinema fb Pirk DVD Topai Apie Cinema.lt Paslaugos Reklama
Reklama
 
Filtruoti repertuarą pagal
           
PATKPŠSSav.
ĮŽYMYBĖ
Alantė Kavaitė
aka Alantė Kavaliauskaitės
Gimė 1973 , Lietuva

Lankytojų reitingas:
Uždaryti
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Uždaryti
Jūs esate -  balsuotojas
Jūs įvertinote -  balais
Uždaryti

Pirmas vaidmuo - ne savo balsu

Festivalio metu jau buvo parodytas Raimundo Banionio filmas "Džiazas", kuriame vienintelės filmo moters Beatričės vaidmenį atliko šiųmetė "Šeršėliafam" viešnia A.Kavaitė. Po šitiekos metų juostos kūrėjai nevaliojo prisiminti, kaip Alantė 1992-aisiais atsidūrė filmavimo aikštelėje. Tad LŽ neliko kito kelio - tik ieškoti tos moters ir kuo daugiau apie ją sužinoti.

Kaip apie savo gyvenimą LŽ papasakojo Vilniuje viešinti Alantė, jos kelyje būta daug atsitiktinumų. Baigusi mokyklą, ji sužinojo, kad režisierius Audrius Juzėnas ieško aktorės. Mergina neįveikė atrankos, tačiau studijoje liko kino bandymų nuotraukos. Po kurio laiko Alantei paskambino iš Kino studijos ir pranešė, kad jos amžiaus aktorės ieško R.Banionis. "Atkapstėme šūsnį fotografijų, tavoji iškilo į paviršių. Ar norėtum dalyvauti atrankoje?" - klausė balsas. Nesitikėdama sėkmės, Alantė sugrįžo į Kino studiją. Kitu telefono skambučiu jai buvo pasakyta: "Viskas gerai, tu - Beatričė."

"Štai, atsakiau į R.Banionio klausimą. Dabar tegul jis atsako į manąjį: kodėl ne aš įgarsinau savo personažą?" - šypsodamasi klausė A.Kavaitė. Filmo Beatričė kalbėjo dainininkės Nedos Malūnavičiūtės balsu. "Neda viską atliko puikiai. Jos balsas stiprus, o mano tylutis, drebantis. Todėl, žiūrėdama "Džiazą", jaučiu tam tikrą neatitikimą", - sakė kino menininkė.

Norėjosi atverti langus

Prancūzijoje Alantė gyvena jau septyniolikti metai, nors ketino prabūti tik vienus, kol mokysis. Ją skatino noras pamatyti kitokį pasaulį, daug jos bendraamžių siekė to paties. "Iki tol gyvenome lyg tvankiame kambaryje uždarytais langais. Griuvo sienos ir atrodė, kad dabar visas pasaulis priklauso mums. Norėjosi atverti langus", - sakė A.Kavaitė.

Iš pradžių Prancūzijoje dirbo kukurūzų laukuose, vėliau, įstojusi į Avinjono aukštąją meno mokyklą, - guvernante, prižiūrėjo šešerių metų berniuką. Turistinę vizą prisireikė keisti darbine, tad Alantė parvyko į Lietuvą. Dėl užtrukusių procedūrų studijas Prancūzijoje pradėjo vėluodama.

Kaip užsivėrė Lietuva

Po kelių savaičių merginą pasiekė baisi žinia - mirė jos mama. "Ji buvo mano draugė, patarėja, ikona - svarbiausias pasaulyje žmogus. Jos svarbą jaučiau visą gyvenimą, nuo pat vaikystės", - sakė A.Kavaitė. Tačiau mergina nebespėjo atvykti į mamos laidotuves ir nuo tada pamažu Lietuva jos širdyje ėmė užsiverti. "Nėriau į darbą, pradėjau mokytis prancūzų kalbos. Apie Lietuvą daugelį metų savęs nieko neklausiau", - sakė režisierė.

Liūdnasis A.Kavaitės gyvenimo epizodas įprasmintas jos filme "Laiko garsai". Pagrindinė jo veikėja taip pat negalėjo atvykti į savo mamos laidotuves. "Suvokiau, kad neturiu nė vieno mamos balso įrašo. Vaizdai išlieka, gali prisiminti net praeities kvapus, o balso - ne", - filmo scenarijui įtakos turėjusias mintis atskleidė jo autorė. Tačiau visa kita A.Kavaitė patikėjo vaizduotei. Ji sukūrė dviejų artimų moterų dramą, dviejų asmenybių konfliktą.

Voratinklyje - gyvenimo datos

Jos filmas pasakoja, kaip garso režisierė Šarlotė grįžta į namus, kuriuose buvo nužudyta mama. Netrukus mergina patiria, kad jos darbo įranga geba girdėti praeityje name skambėjusius garsus: mamos pokalbius su ja pačia, savo vyru, meilužiu, jos aiškiaregiškų patarimų prašančiais miestelio gyventojais. Pamažu dukrai atsiskleidžia mamos gyvenimo detalės, kurių ji nežinojo arba vengė žinoti. Kad išlaikytų "tyrimo" gijas, namo erdvėje Šarlotė nutiesia siūlų voratinklį, popieriaus ir medžiagos skiautėmis pažymėdama praeityje vykusių pokalbių laiką ir dalyvių vardus: trūksta tik žiūros taško, kuriame atsiskleistų prasminga jų išsidėstymo tvarka. Kai jis surandamas, nebetoli iki atomazgos...

Jau gerokai vėliau, filmui pradėjus savarankišką gyvenimą, A.Kavaitė suvokė įprasminusi dar vieną savo mamos gyvenimo detalę: voratinklio siūlai, keldami šiurpą ir nuostabą, susisiejo su mamos - tekstilininkės profesija. "Aš juk siūluose ir išaugau", - prisiminė A.Kavaitė.

Prancūzų kino kritikai filmo scenarijaus, priešingai nei įstabios aktorės Emilie Dequenne vaidybos, neliaupsino. Jiems pasirodė neįprastas ir neįkandamas jo autorės sprendimas fantastiniu būdu atskleisti moterų konfliktą bei sugrąžinti tai, kas amžinai prarasta. Nors prancūzų kritika buvo ir santūri, filmas jau pelnė kelių tarptautinių kino festivalių apdovanojimus.

Pasak vienos iš festivalio "Šeršėliafam" rengėjų, kino centro "Skalvija" direktorės Gretos Akcijonaitės, filmo scenarijumi susidomėjo Holivudas, nusipirko jo teises, bet iki filmo gamybos dar nepriėjo. Britai greitesni. Pasak režisierės, tikėtina, kad 2010 metais galėsime išvysti britišką Šarlotės istorijos perdirbinį.

Kelias iki režisūros

Paklausta, ar Lietuva gali ją "savintis", vadinti lietuvių režisiere, A.Kavaitė nedvejodama atsakė: "Aš - lietuvė." Iki režisierės vardo, kaip sako pati Alantė, ji ėjusi ilgą kelią. Tačiau kiekvienas žingsnis, žvelgiant nuo dabarties, buvo teisingas. Po trejų metų Avinjone įgijusi videomenininkės diplomą, A.Kavaitė persikėlė gyventi į Paryžių, dirbo reklaminių klipų montažo režisiere. Čia jai labai pravertė eksperimentinio kino studijos.

Vėliau susipažino su Prancūzijoje gyvenančiu rusų kilmės režisieriumi Pavelu Lunginu, filmo "Taxi blues" kūrėju, talkino jam kuriant tris filmus. 1997 metais A.Kavaitė pradėjo rašyti scenarijus trumpo metražo filmams. Sukūrė tik vieną. "Filmas išėjo visai prastas. Bet iš klaidų mokausi. Kurdama "Laiko garsus", viską dariau priešingai ir matote rezultatą", - sakė festivalio "Šeršėliafam" viešnia.

Dabarties vaizdai ir spalvos

Šiuo metu A.Kavaitės galvoje - naujo filmo sumanymas. "Laiko garsuose" svarbiausi yra veikėją supantys garsai ir praeitis, o naujame filme gausiai vešės spalvos, vaizdai, išsiskleis esamojo laiko vertės. Pagrindinis filmo herojus - airis fotografas Paulas. Jis keliauja po Prancūziją, žmonių pageidavimu įamžindamas jų sodus ir gėlynus.

Kol kas juostos pavadinimas - "Išsiveržimas" ("Eruption") - režisierei primenantis tiek ugnikalnį, tiek ir gėlės išsiskleidimą. Tačiau kartu jis jai - perdėm poetiškas. Tad A.Kavaitė sakė jį dar pakeisianti. Paramą naujam filmui jau garantuoja Prancūzija ir Vokietija, o šiuo metu deramasi dėl Lietuvos ir Airijos dalyvavimo projekte.
A.Kavaitė gimė 1973 m. Vilniuje. 1991 m. baigė 15-ąją Žvėryno vidurinę mokyklą. 1992 m. nusifilmavo režisieriaus R.Banionio filme "Džiazas". Tais pačiais metais išvyko į Prancūziją. 1993 m. įstojo į Avinjono aukštąją meno mokyklą. 2006 m. sukūrė pilno metražo dramą "Laiko garsai". 2007 m. filmas rodytas festivalyje "Kino pavasaris" ir tik 2007 birželio 6-ąją atkeliavo į Prancūzijos kino sales.

Mindaugas Klusas

Informacija atnaujinta: 2010-06-08
SANGAILĖS VASARA 2015 [drama ]
LAIKO GARSAI 2006 [trileris ]
DŽIAZAS 1992 [drama ]
Pragiedrulis
2015-08-31 20:09:26  įvertino 

Puikus-prancūziško meilės šarmo prisotintas "lietuviškai tradiciniame" gamtos fone paauglystės maištavimo metu išbandžius ekstremalius sekso bei lėktuvo skrydžių svaigulius iki "savęs atradimo".Patiko,kad pabaiga optimistinė(be savižudybės scenų). Banzai!


Pragiedrulis
2015-08-31 20:00:50  

Filmas man iškarto asocijuojasi su"Kuprotu kalnu" arba prancūzų filmu"Nuotykių ieškotojai"su Alenu Delonu,Linu Venturo ir Amerikos lietuve Joana Šimkus...pradinė scena lėktuvas atlieka triukus po Paryžiaus tiltu...Meilė tarp tos pačios lyties atstovų...Prancūziškas erotizmas lietuviškos gamtos fone.Bet,yra mintis,yra klystkeliai,(dilbio žalojimas).Seksualinės tapatybės ieškojimas,paauglystės "visko"išbandymas iki aukščiausio tikslo pasiekimo,nugalint baimę! Šaunuolė,Alantė,gal būt,naujos krypties,naujo stilio-lietuviškų filmų pradininkė!Manau,bus dar įdomesnių filmų,sėkmės!



Aprašymas aplankytas kartų: 1545
1998-2018 e-Space™, kontaktams: info@cinema.lt  www.cinema.lt   maistasinamus.lt